Kopos Dievas Imperatorius

Epopėja, prasidėjusi fantastiniu romanu „Kopa“ – Hugo ir „Nebulą“ pelniusia klasika, – tęsiasi. 

„Kopos Dievas Imperatorius“ – ketvirta serijos knyga. Dabar Arakio planeta, kurioje kadaise plytėjo dykumos, žaliuoja. Letas Atreidas II, Polo Atreido sūnus, valdovo soste jau tūkstantmečius. Jis toliau veda žmoniją Auksiniu taku, regėtu vizijose, per kurias jam tampa pažįstama visa žmonijos patirtis, tačiau jis pats jau praradęs žmogiškąjį pavidalą. Ką dievu tapusiam žmogui reiškia prieš jį keliamas maištas? Ar žmonija gali nesusinaikinti? Kodėl tironams atrodo, kad reikia tapti tironais? 

Ši knyga – tai kvapą gniaužiantis trileris, pilnas išdavysčių, intrigų, manipuliacijų, herojiškumo… Kitaip tariant, visų dalykų, kurie yra žmogiški iki kaulų smegenų. Tiesa, F. Herberto žinutė visada gana aiški: tokie žaidimai ir aklas galios siekimas žmoniją veda prie pražūties. 

 „Kopa“ – tai perkamiausia visų laikų mokslinės fantastikos knygų serija. Vos tik pasirodžiusi septintojo dešimtmečio viduryje, pirmoji knyga sulaukė tiesiog milžiniško susidomėjimo, o istorija ilgainiui įkvėpė daugybę kitų kūrėjų. Pavyzdžiui, „Žvaigždžių karuose“ didelė dalis veiksmo irgi vyksta dykumos planetose. Ką jau kalbėti apie „geriausią filmą, kuris niekada nebuvo sukurtas“… Taip tituluojamas Meksikos režisieriaus Alejandro Jodorowsky nepavykęs bandymas aštuntajame dešimtmetyje ekranizuoti „Kopą“. Tas filmas net nebuvo pradėtas filmuoti, bet jam sukurti vaizdai vėliau surado kelią į daugybę komiksų bei kitų filmų.

Frank Herbert (1920–1986) – amerikiečių rašytojas, mokslinės fantastikos klasikas, išgarsėjęs futuristiška „Kopos“ kronikų serija, kurią sudaro šešios dalys. Knyga „Kopos Dievas Imperatorius“, parašyta 1981 m. 

Ketvirtoji viešnagė į tolimąjį Arakį tokia pat įtraukianti kaip ir trys ankstesnės – ir tokia pat savalaikė. 

„Time“